perversti


perversti
pérversti K; SD1146, SD301, H, R, R366, , 491 1. tr. Špargriauti, paguldyti, parmesti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono: Ale stiprus buvau – párvertu du vyru į šoną Všv. Jei aš tave párversčio, tu turėtumi munęs bijoti, jei tu muni – aš tavęs End. Mus pérvertė, vežimas an mūs DrskŽ. Párvertė par ratus i nuvažiavo Krš. Viedrą pérvertė an žemės Rod. Nepérvert’ kupkelio su pienu LzŽ. Tegu juos (paršus) galas, pérvertė visa – lovį pérvertė, mėšlą pérvertė Dbč. Iš to greitumo kap šokau, tai pérverčiau lopšį Vlk. Ana ėmė kožną torielką, pérvertė dugnu Zt. Ir [Jėzus] išvertė (ištaisyta pervertė) stalus tų, kurie pinigus mainė Ch1Mt21,12. | Vėjas párvertė avilį Ėr. ^ Aguonos grūdelis kaladę pérverčia (blusa) LKKIII204(Lz). | refl. SD1146, H: Girtas pérsiversi, man bus bėda DrskŽ.refl. prasmegti: Už nuodėmes miestas Raigrodas pérsivertė Drsk. 2. tr. S.Dauk, L, Rtr, Š, , Rod viršutinę pusę sukeisti su apatine: Knyga ne taip stovi, reikia pérversti 1. Iškrato [linus], párverta antrą pusę, kol nusiruilė[ja], visą reją kol iškula LKT51(Klk). Kaip miežius ka kuls, anus su šake parklos, párvers párvers i vėl kuls Sd. Pérvertei tą pėdą in kitą pusę ir vėl pili spragelu Vlk. Pérverti javą, kad sausas būt Sn. Dar maža aš vaikščiojau pérverst pėdus an kito šono Zt. Pérversiu šieną, tadul sunešiu Drsk. Ar pérvertei bulbienius? Švnč. Pérvertei in kito šono, i vė džiūsta [skalbiniai] Klt. Kap tęsia [akėčias] namo, tai pérverčia dantimi viršun Šlčn. Pakiši vieną kraštą ryšio po šiaudais, tą kūlį visą pérverti Sn. Kuolą pakišo, pérvertė rąstą, kitą pérvertė Dg. Sako, reikia jį (akmenį) pérverst, pakeltie Ker. | refl. Rtr: Aš pérsiverčiu an pečių ir vėl an žyvato Lz. Kumelė atsigulė kočiotis, pérsivertė ir ažutęsė virvę Btrm. Pársivertė žemė giliau, nėkas nebauga Akm. Jis sėdos, ėmė ir pérsivertė mašina ir jam nieko neškadino, nesusgurino Rud. | Persivertė akyse giria, debesuotas dangus visu sunkumu griuvo ant žemės, ir jis išgirdo baisų baubimą K.Bor. Pereidamas per židinį, vaizdas pérsiverčia 1.NdŽ, 1 perskleisti (knygos lapus): Aš daug knygų esu perskaitęs, pérvertęs Vžn. Pérverčiau biškelį, neskaičiau Ad.viena po kito kilnojant peržiūrėti, perskleisti: Pervertusi krūvą nuotraukų, mergaitė atrado maniškę J.Ap. Va čia krūvelė [nuotraukų] – parver̃sk, gal atrasi Mžš. Teisme párvertė visus popierius [ieškodami bylos] Všv. | Visu pirma párverčiau mokyklos biblioteką, paskuo įnikau į Gintališkės [biblioteką] Plt.perdėti iš vienos vietos į kitą: Iš lėkštės in lėkštę pérversti Dg. 3. tr. Rtr, Š išorinę pusę pakeisti vidine: Pérversti drabužį į kitą pusę, kita puse NdŽ. Žmogus atej[o], vieną ranką inkišo gerklėn, o kita ranka paėmė už uodegos i vilku pérvertė skūrą (ps.) Vlk. | refl. tr.: Pérsiversti drabužį NdŽ. 4. tr. Rtr [i]virstant apsisukti, persiristi: Per duris kap paleisiu tave, tep tris kūlius pérversi LzŽ. Parlėkė gandrai, reik párversti kūlį, kad laimė būtum Ms. Į grabę įsirito ir, kožną sykį kūlį perversdamas, galvą ant žako padėjo prš. | refl. I, L, Rtr, NdŽ, , 1: Išėjo iš peklos velniukas, kūlio persivertė ir nuėjo pasaulin LTR(Kp). Pérsiverčiau keliais kūliais Dkš. Kad aš tau duosiu, tai tu persiversi kūliais . Ejau ejau, dėjau koją, pársiverčiau par galvą Krš. Ir aš, jaunesnis būdamas, liuobu par galvą pársiversti, daba nebgaliu Vkš. Šuo įsibėgėjęs atsitrenkė į kelius, persivertė per galvą ir vėl nukūrė . Vilkas persivertė per galvą ir ant ledo tris kartus apsisuko K.Bor. Kai tik priėjo [vilkas] prie ežero, paslenkė – persivertė per galvą ir nuskendo DvP69. Kad duosiu, tai ragožium pérsiversi! Snt.virstant pereiti per kokią kliūtį. | prk.: Vasario mėnasį [mirė], par Naujus metus pérvertė Žl. | refl.: Persivertė per tvorą ir nušlamojo tiesiai per bulvienojus V.Aln. Biškį tik pársivertė par turninką Všv. | prk.: Jau jis per pusamžį persivertęs TDrI72. Jau par šeštą dešimtį persiverčiau A.Baran. Kap pérsiverčia per šešiasdešimts, tai ir gyvena DrskŽ. | Saulė jau persivertė į kitą pusę, nakties ilgiau Ėr. ^ Juoda karvė persivertė per tvorą, ir pėdų nežymu (blusa) LTR(Klvr). 5. tr. ko per daug pridėti, prikrauti: Mėžė lauką bulbėmi vyrai, vertė pérvertė mėšlo Drsk. | impers.: Verkėm, ka nelyna, še, verta, greit vers párvers mūso molynus Krš. Ka verta, párverta, ka džiovina, pardžiovina Rdn.ko per daug suvartoti: Kiek aš tablečių pérverčiau! Žln. 6. tr., intr. L, Rtr, Š, NdŽ išieškoti, išgriozti, išnaršyti ko ieškant: Visur pérverčiau, niekur skarelės neradau 1. Pérverčiau visą gryčią ir tų tavo siūlų neradau Prn. Visą skrynę turėjau pérversti, kol žitkinius užvalkčius suradau Vkš. 7. tr. nenormaliai pakreipti į viršų (akis), pastatyti: Jis žiūrėdamas vis vieną akį perverčia . Žodžio nebišdauža, akes párvertė i mirė Krš. Tujau párvertė akis – i pradėjo mirti Žeml. Vaikas akis pérvertė, ir miršta Mrc. Miršta jau – akys párverstos Šts. Akys perverstos, nasrai išžioti, liežuvis ilgiausias nukaręs kaip pastipusiam šuniui . Akis pérversti iš baimės . Párvertė akes, paveizėjo, vaikai kaip šaute nušovė Krš. Sėda priputęs, akys párverstos Rdn. Močeka akis pérvertė ir žiūro, kap jý padarė gatavus marškinius (ps.) DrskŽ. Nei balso, nei krust nebeliko, akis tik pervertė, pabalo, išsižiojo, o dantys pilni kraujo Žem. 8. tr. prk. kreipiant, lenkiant į kurią nors pusę, kuria nors linkme pakeisti: Kol aš jįjį ant savo párverčiau! J. Parmušo [neklaužadą], párvertė į gerą pusę, susitvarkė Krš. Párvertė vyrą po savam Krš. | refl. intr., tr. 1: Prova pársivertė nuo vieno pono prie antro J. Viskas pársivertė į gerąją pusę Vkš. Nora vaikį pársiversti po savam Krš. Tas Jonas vis ką nors prasimano: pernai jis rengėsi į kunigus, paskui persivertė į karininką A.Vaičiul. Dobilų atolas gerai sužėlęs, vietomis net išgulęs, bet jį pjauti galima bus tik tada, kai oras persivers į giedrą . Žadėjom eiti avėčių, ale kitaip pársivertėm Krš. 9. tr. kalbėti kitaip negu įprasta: Dar̃ jau pérvertė kitap kalbą DrskŽ. Mano tokie žodžiai buvo pirmutiniai ir bus paskutiniai, aš jau kiteip nepérversiu [savo tarmiškos kalbos] Svn. Nemokėdamas žemaitiškai, liežuvį nepárversi Krtn. | refl.: Iš mokyklos daba kalba pársivers Rdn. Jau pérsivertė lieživis Zt.intr., tr. savaip ką aiškinti, vertinti, interpretuoti, komentuoti: Kas ką pasakis, pérvers bobos, kad tu tep sakei, – nereikia plepėt Drsk. Negal bobums nėko pasakyti, tavo žodžius párverta kaip marškinius Krš. Kaip žino, teip sako, kitaip neperverčia J.Jabl(Mrj). 10. tr. Q565, 415, I, D.Pošk, NdŽ, End, Smal, Srv, Pbs, Skp, Alv, KzR padaryti kitokį, pamainyti, pakeisti (pavidalą, išorę, sudėtį, charakterį ir pan.): Tavo krau[ja]s yr į vandenį párverstas par vaistus Grg. Seną mūsų grytelę párvertė į naujus namus BM118(Rz). Párvertė aną (jauną žmoną), nebvalkiojas susiraukusi Krš. Jos niekap nepérversi, kap ažpyksta Dglš. Daba kiti daug parver̃čia savaip Bsg. Daba te mada viską parver̃st, nieko tikro nėr Ln. Siaudis j visus kietuosius balsius, dvibalsius ir nosbalsius suminkština ir į kitus balsius jų neperverčia A.Baran. Mes neperversime gadynės ir dejavę nieko neišdejuosime Blv. O kad pasnykaujate, nebūkit užsmūtyto veido kaip veidmainiai, nes perverčia veidus savo, idant būtų regimi nuog žmonių, jog pasnykauja BtMt6,16. Jo nuosprendinį nei vienas žmogus negali perversti prš. Aš šį vandenį ant sveikatos perverčiau CII784. Aš jūsų giesmes į deją perversu CII935. | prk.: Prigimimą párversti ne juokai Krš. Tadui anas pérvertė savo notūrą LzŽ. Berods jie jį tiesiog neužgauna, o tik jo prigimtį perverčia Vd. Vienas [yra Kristus], nekaip deivystė ing žmogystę būtų perversta, bet jo deivystė žmogystę priėmė BPII188. | Grįžti į savo praeitį? Viską iš naujo perversti? J.Gruš. ^ Arielka visus pérverčia, Jonas tu ar ponas (visi sukvailėja) Drsk. | refl. N, KII311, NdŽ, 1, Ds, Šlčn, Rod, Mrc, Lp, Rmš, Vlkv: Vopniniai akmenėliai, persiversdami į išdegintą vopną, … perskelia plytas A1884,167. Beždžionės nepérsivertė par žmogų Kr. Kada čia viskas pársivers, kada kaip žmonys imsma gyventi? Krš. Pársivertė gyvenimas, negali gyvęt – neduoda Jrb. Per ilgą laiką pérsiverčia žmonės Btr. Viskas mano čėse pérsivertė Ig. Pamatysma, anai dar šimtą sykių viskas pársivers Krš. Ai daug kartų gyvenimas pérsverčia Dglš. Dabarek žmonės greitai pársiverčia Šln. Į galą savaitės gal persiver̃s šaltis Srv. Orai labai keistai pársivertė Krš. | Dar̃ ir seni pérsverčia, kitep kalba DrskŽ. Kiti jau parsìvertė, nešneka senobiškai Bsg. Žmogus kap įpratęs kalbėt – tai kitap sunku pérsiverst Krsn. Tie jauniejai jau biškį pársivertę (tarmiškai nebekalba) Nmk. Jauni, persivertė, pamiršo jau [kalbą] Pst.refl. pakeisti darbo pobūdį: Paskui pérsiverčiau stalium, dirbau įrengimus Snt. Par kokius dvejus metus visi parsìvertė ant plūgų Pkr.1, Ll, Mlt prk. iškreipti, iškraipyti, pakeisti: Ans tos kalbos nepárverta Plng. Mano žodžius pérvertė viškum kiteip, nekaip aš sakiau Sb. Ir latviai dabar nebe taip šneka, parver̃čia žodžius, nieko negali suprast Slč. Yra daug žodžių pérversta Grv. Jei mažai girdi, tai bajina ir pérverčia mintį Pv. Liežuvis velinu paduotas … perverstus būdus tiesos gimdžia SPII76.
pérverstai adv.; N, parverstai D.Pošk, Sut: Būtumei ištrauktas nuog kelio pikto ir nuog žmogaus, bylančio perverstai BaPat2,12.Sug prk. [i]kitaip pavadinti, pakeisti (pavadinimą): Alizava seniau buvo Pakapiai, ale pérvertė [pavadinimą] Slm. Buvo [kaimas] Kavoliūnai, o dabar Karaliūniškiai pérverstas Šmn. Kitaip nepárversi vardo – Janė, i tiek Krš. Dabar mat vis parver̃čia pavardę Slm. Matai, kad pérvertė vardą PnmR. Dabar gatvės pérverstos, kitap vadinas Vrn. | Pérvertė pensiją iž invalidumo in senatvės (iš kito fondo ėmė mokėti) Drsk. | refl. tr.: Jis pérsivertė, kitap buvo krikštytas, Alfoniu, o dar̃ Algis Onš. Sunkiai pérsiversdavo (susivokdavo) seni gaspadoriai [margus į hektarus] Pžrl.
11. tr. NdŽ pasakose ar sakmėse burtų galia suteikti vienai būtybei kitos būtybės pavidalą, išorę: Anas jį pérvertė an vilko Pb. Iš žmonių pérvertė karvelius LKKXIV227(Grv). Kuo greičiau ji parvertė savo vyrą į senelį, plikakaktį, o pati pavirto [į] pušį! BsPII83. | refl. NdŽ, Dv, Lnkv: Vilkas parsìvertė par paną Brž. Netrukus vilkas pársivertė atgal iš panos į vilką BM398(Slnt). Velnias panorėjo pražudyt visus ir, persvertęs pele, pragraužė laive skylę LTR(Slk). Persvertę [paukštės] karalaitėm, razsivilko i nuej[o] maudytis LTR(). Vagis pérsivertė į dvaro kerdžių (ps.) Alk. An galo ana (merga) i vė pérsvertė žmogyste VoL386(Klt). Vinkst velnias persivertė į žaltį, įsirietė į užgintą medį M.Valanč. Aš parsiversiu marga žuvele ir išplaukysiu par vasarėlę LMD(Vb). 12. tr. Q546 vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Nemoku rūšiškai (rusiškai), reik, ka párverstų, parpasakotų Krš. Anie (belaisviai) lenkiškai kalba i vokiškai párverta Krž. Reikia sklodniau pérverstie [dainą] LzŽ. Reikalavo nu manęs, kad párversčio Tamstos pratarmę į lotynišką liežuvį Jn. 13. tr. , Jon, Kli, Vlk pakeisti (pažiūras, tikėjimą ir pan.): Jį párvertė rusų tikėjiman J.Jabl(Ln). Ką ką, bet Martą nepérvers į katalikes Gs. [Vytautas] tiek žemių parvertė į tikėjimą krikščionišką M.Valanč. Su šventais šventu būsi, o su perverstais perverstu pavirsi DP514. Mane pérvertė an lietuvio Rdš. Pérvertė in gudų LKKIII184(Arm). Kab mane norėjo an lenkiško párverst! Kls. Mūsų kraštas pérverstas [į lenkus] Pb. Pasiėmė gudę ir pérvertė namus Aps. Išėjusi iš bažnyčios parodo ji tai savo nagelius ir ragelius ir perverčia savo vyrą priderėti prie lenkų A1885,99. Norėjo párversti žmonis, kad anie visi būtum po valdžios Sd. | refl. A1883,117, : Pársiversk į katalikų vierą: žmones išganydinsi ir pats būsi išganytas Dr. Iš prūsų (evangelikų) pérsivertus Gs. Ėmė bobas iš Gudijos ir pérsvertė palėkais, lenkais Kli. Tę vis kada buvę lietuviai, pérsivertė Dv. Čia vertėsi persivertė visap žmonės DrskŽ. Yra daug pársivertusių: čia nu bažnyčios draudė, juokės, čia žegnojas be parstogės Krš. Kas su žmonimis pasidarė – į velnius pársivertė Krš. 14. tr. daug per laiką praleisti: Anas per sa[vo] rankas pamarainias pinigų pérvertė Rod. Visokių pinigų mes pérvertėm Mrc.refl. pasikeisti, pabūti: Kiek pas manę mokytojų pérsivertė, tai ojojoi! Vlk. Pas mane pérsiverčia, perkūnas žino, kiek žmonių Dg. Daug pérsvertė kunigų čia Dglš. Velniai žino, kiek jų (šunų) pérsvertė per mano amžių Jz.refl. daug turėti: Prisiųsdavo [pinigų], pársivertę pinigais Krš. 15. refl. manytis, gyventi: Mes, sẽniai, beigiam dienas, tai jau ilgai nepérsiversim Šlvn. 16. tr. Q537 perkabinti.
◊ akìs pérversti
1. numirti: Tas vaikas jau dvylektą valandą párvertė akìs Nmk.
2. sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Puola akìs parver̃tus Všk. Ė jau anas tuoj akis perverčia Ds.
3. nublukti: To medžiaga akìs párvertė po skalbimo Ps. Šitos skarelės nė nemėgink skalbt – tuoj akìs parver̃s Všk.
4. sugesti, suplėkti: Vikai aruode párvertė akìs, visi supelėjo Jnšk.
akìs pérvertęs Mrj nustebęs, įniršęs įdėmiai (žiūri): Ko žiūri akis parver̃tus į mane? Jnš. Žiūro net akìs pérvertęs Drsk. Ka veiza akès pérvertusi – nepripažįstamas žmogus Krš. Bulius tik riaumo[ja] akìs párvertęs Rs. Girtas, akìs parver̃tęs, išsikoliojo ir išlėkė Krs.
káilinius pérsiversti [ant kìto šóno] pakeisti pažiūras, įsitikinimus: Kas jau iš lietuvių pársiverta káilinius, sunkiai atsiverta Krš. Ir jis šitai valdžiai geras, atej[o] kita valdžia – pérsivertė káilinius an kìto šóno Šlvn.
×karobliùs pérversti ristis per galvą: Jis kai griuvo, tai net karoblius pervertė .
kūliõm pérversti sujaukti, išnaršyti: Kas buvo trobon, tai visa pérvertė kūliõm LKT385(Drsk).
márškinius pérsiverti; ×skū̃rą pérversti pakeisti pažiūras, įsitikinimus (ppr. apsimestinai): Lietuviai greit pársiverta márškinius: čia šauliai, čia stribokai Krš. Muno skūrõs nepárvers – koks esu, toks i mirsu Užv. Kiek yra párvertusių skūràs, neklausk: čia kumunizmą kėlė į padanges, čia trispalvę kela Krš.
stulpù pérversti Jrb apie mirštančio, išsigandusio, supykusio akis: Jis mirdamas akis stulpu pervertė KlK8,70(Pn). šìrdį (kieno) pérversti prisiversti (kam) ką daryti: Negaliu niekaip širdies mano parverst, idant dovenočio brš.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • perversti — pérversti vksm. Pérvertė mai̇̃šą per veži̇̀mo krãštą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pervertimas — sm. (1) DŽ1, KŽ, pervertìmas (2) Rtr, KŽ 1. SD1146 → perversti 1. 2. D.Pošk → perversti 3. 3. → perversti 4. | refl. NdŽ: Kartą per fizinio lavinimo pam …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervertinėti — 1 pervertinėti 1. iter. dem. perversti 2: Ugnį kurstė po trikoju ir tuoj taisinėjo, naršė žabarus, pervertinėjo J.Balt. Tris mėnesius pervertinėjo mane sanitarai nuo šono ant šono J.Balt. 2. žr. perversti 2: Palyčia žemę pervertinėja LzŽ. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parversti — parver̃sti, parver̃čia (par̃verčia), par̃vertė tr. K, NdŽ 1. Q573, R, R346,378, MŽ, MŽ463,507, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, J, M, Rtr, DŽ1, KŽ pargriauti, parmesti, parblokšti, iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Ir jaunesnius parver̃čia, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perversdyti — 1. Vlk žr. perversti 12: Perversdyt lietuviškai reikia? Pls. | refl.: Iš gudiškų žodžių persiversdo an lietuviškų Rod. 2. žr. perversti 13: Kap dar až carizmos, tai an ruskos vieros perversdė Grv. versdyti; apversdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antversti — antver̃sti, añtverčia, añtvertė (ž.), ančver̃sti 1. tr. užversti ant viršaus, užblokšti. antverstinaĩ adv.: Rugius pjauna antverstinaĩ, prypjaumu (verčia pradalgę ant nepjautų javų) Varn. ║ užlenkti: Plokščioji siūlė yr, kad siuva uždurdamos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuversti — nuver̃sti, nuver̃čia (nùverčia), nùvertė tr. 1. Rtr jėga ką stačią paguldyti ant šono, pargriauti, parmesti: Paskiau nùverta tą kiaulę ant velkių, sukimba visi, nu to tvarto i parveža Kl. Užmušė žvirblelį, užplumpino, nuvertė ant šono,… …   Dictionary of the Lithuanian Language